Informacija

Atgal

Kultūrų susitikimas

2019 10 23

Panevėžyje vykstantis šiuolaikinės skulptūrinės keramikos simpoziumas yra vienas ilgiausiai be pertraukos trunkantis tokio pobūdžio simpoziumas Lietuvoje. Šis tarptautinis renginys tapo Panevėžio miesto tradicija, traukos objektu. Simpoziumas puikiai žinomas ir už Lietuvos ribų todėl sulaukia dėmesio tarp viso pasaulio menininkų. Per 30 metų jame jau dalyvavo 170 keramikų iš 37 pasaulio šalių. Šiais metais buvo atrinkti septyni menininkai iš Pietų Korėjos, Brazilijos, Ukrainos, Indijos, Turkijos ir Lietuvos.
Šių metų parodos kūriniai sukurti iš išskirtinai aukštoje temperatūroje degamo šamotinio molio, kurio ypatingas plastiškumas suteikia optimalias galimybes kurti norimas formas. Šamotinis molis atsparus dideliam šalčiui ir karščiui, todėl iš jo sukurti dirbiniai gali ilgai stovėti tiek lauke, tiek patalpoje.
Šiais metais simpoziumo menininkai įkvėpimo sėmėsi iš gamtos, senovės kultūrų. Kad ir ką vaizduotų keramikai – gamtos fragmentą, archetipinį indą, žmogaus figūrą – jie gilinasi į kultūros ir civilizacijos problematiką plačiąja prasme. Skulptūrose ryškūs kilimo, augimo, brendimo motyvai, dalis kūrinių siūlo žvelgti į žmonijos pradžią, prisiminti senovės kanonus, totemus. Galima įžvelgti actekų, majų kultūros įtakas. Skulptūros masyvios, dinamiškų aptakių formų, jas puošia reljefai ir tapybiškos kompozicijos su gausybe simbolinių elementų. Didesnė dalis parodos keramikos kūrinių pasižymi santūrių, šaltų spalvų koloritu. Ekspozicijos kūrėjus vienija būties prasmės paieškos.
Bene stipriausią įspūdį paliekantis parodos kūrinys yra Pietų Korėjos menininko Byongchan Seo „Kaip tau norisi“. Jis primena senovinį totemą su pabalnoto žirgo figūra, kuri perteikia besaikio valdžios troškimo idėją. Ant žirgo balno esantis pakrypęs nestabilus sostas vaizduoja individui būdingą norą kilti kuo aukščiau, nepaisant saugumo. Taip keramikas kalba apie neapgalvotų ambicijų pasmerktumą. Kūrinio aukštos, grakščios, į viršų kylančios formos, dekoruotos autoriaus individualia technika sukurtomis faktūromis ir ritualiniais piešiniais. Korėjiečio skulptūros yra polichromuotos, ir iš kitų parodos kūrinių išsiskiria ryškiu koloritu, mėlynos ir raudonos spalvų žaismu.
Turko Nizam Orçun Önal kūriniai („Žlugimas“, „Griuvėsių pilis“) primena gamtines uolienas ar net kalnų motyvus, būdingus Turkijos kraštovaizdžiui. Dinamiškos kūrinių formos sukuria tradicinei kultūrai būdingų gamtinių pastatų, tampančių žmonių prieglobsčiu, iliuziją. Skulptūriniai kūriniai dekoruoti elementais įkvėptais urbanistinės aplinkos.    
Iš Indijos atvykęs menininkas Siraj Saxena savo kūriniu „Taikos vertikalė: meilė ir jokios prievartos“  kalba apie žmogaus asmenybės augimą. Ažūrinės, indiškais ornamentais dekoruotos aukštos vertikalios formos statinio sienos simbolizuoja žmogaus gyvenimo detales, nekontroliuojamus įvykius.
Taip pat iš Indijos atvykusios menininkės Srinia Chowdhury kūrinyje „Karys Panevėžyje“ siekia sujungti senovės ir šių laikų tradicijas. Belytės buliaus arba arklio formos skulptūros yra žaismingos, primena vaiko žaislus, dekoruotos sgrafito technika. Jos tampa aliuzija į vaikystę. Menininkė vaizduoja asmenybės formavimosi tarpsnį, vis dar nepaliestą socialinių normų, moters ar vyro vaidmenų.
Išskirtine technika sukurti ir brazilės Rosanos Tagliari Bortolin kūriniai „Išsižiojęs lizdas“, „Lizdas su čiuptuvais“ ir „Lizdai su pirštais“. Menininkės lipdymo technika iš itin šlapio molio reikalauja daug laiko ir kantrybės kaip ir pati kūrinių forma, įkvėpta gamtos. Kregždžių lizdų lipdymo technika sukurti darbai gali būti interpretuojami kaip perteikiantys pirmapradžio indo idėją. Menininkė kuria tarsi saugų prieglobstį, kuriame nėra priešiško požiūrio į moters gyvenimo būdą ir veiksmus, kuriame ji gali ne vien tik atlikti visuomenės jai primestą pareigą rūpintis šeimos gerove, bet ir kurti, tobulinti ir realizuoti save. Kūrinyje „Lizdai su pirštais“ menininkė pasitelkia majų, actekų naudotą molio poliravimo akmeniu technologiją.
Ukrainietė Zina Blyzniuk kūriniais „Gyvybės forma LP-B“ ir „Dangaus gėlė“ parodą papildo stilizuotų formų augalais. Gausiai ritmiškais augalų motyvais puoštos figūros rodo menininkės užmojo mastą.
Lietuvių menininkė Rasa Justaitė-Gecevičienė savo kūriniais „Kankorėžis“ ir „Prinokęs kankorėžis“ prabyla apie gamtos, žmogaus brandą, siekia išreikšti amžinai besikeičiantį gamtos ciklą. Kankorėžių skulptūros, į gamtą įsiklausančioje, bet ir gyvybingumą skleidžiančioje parodoje, organiškai įsilieja į bendrą ekspoziciją ir tarsi suteikia stabilumo tašką.
Iš pirmo žvilgsnio šių metų simpoziumo kūriniai gali atrodyti sunkiai suderinami darbo technikomis, pasirinktomis formomis, puošyba, tačiau kai visiems kūrėjams svarbūs panašūs įkvėpimo šaltiniai –  gamta, išminties paieškas žmonijos ištakose – atsiranda bendras, vienijantis, nors ir sunkiau apibūdinamas bendrumo jausmas. XXII Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo paroda Panevėžio miesto dailės galerijos keramikos paviljone vyks iki spalio mėnesio pabaigos.
Gedimino Kartano nuotrauka
 

Rezervacija