KĄ PAMATYTI?

Atgal

Moigių namų kompleksas (Panevėžio kraštotyros muziejus)

Vasario 16-iosios g. 23, Panevėžys
+370 45 46 19 73
administracija@paneveziomuziejus.lt
www.paneveziomuziejus.lt
Dėl vykdomų pastatų rekonstrukcijos-renovacijos darbų MOIGIŲ NAMŲ KOMPLEKSAS NEDIRBS iki 2020 m. rudens.
 
 
Ką Panevėžiui reiškia Moigių giminė?
Panevėžys per penkis šimtmečius iš nedidelės gyvenvietės, sugerdamas šiam kraštui būdingus ypatumus, išaugo į gražų administracinį, pramoninį, turistinį, kultūrinį Aukštaitijos centrą. 
Ryškų pėdsaką Panevėžio miesto gyvenime paliko iškili ir garbinga lietuvių bajorų Moigių giminė. Jos atminimą ir garbę liudija miesto centre iki šių dienų išlikusi šeimos rezidencija, pasiturinčio miestiečio posesija. Giminės atminimą saugo šalia vingiuojanti gatvelė, pavadinta T. Moigio vardu, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kapinėse išlikę šeimos kapai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje ir Kraštotyros muziejuje saugomas gausus šeimos archyvas. 
 
Panevėžio kraštotyros muziejus – Moigių namų pastatų kompleksas
Vasario 16-osios g. 23 pastatas  svarbiausias komplekso pastatas, kuriame gyveno šeimininkai, o šiuo metu čia yra pgarindinės Kraštotyros muziejaus ekspozicijos. 1940 m. pastatas buvo nacionalizuotas, jame įsikūrė NKVD. Pastato rūsyje buvo nukankinti gydytojai: J. Žemgulis, S. Mačiulis, A. Gudonis, medicinos sesuo Zina Kanevičienė ir dar keletas žmonių. Vėliau pastatas priklausė įvairioms vidaus reikalų struktūroms, o 1979 m. buvo perduotas Panevėžio kraštotyros muziejui. 
Vasario 16-osios g. 25 pastatas – tai seniausias Moigių namų komplekso gyvenamasis pastatas, medinis, vieno aukšto, su mezoninu. Tarpukariu čia veikė notaro Jono Moigio kontora, kurioje „Gimtajam kraštui tirti draugija" priėmė sprendimą įkurti muziejų. Šiame pastate gyveno Liudvika Moigienė su savo dukters Stanislovos Trejienės šeima. Pastato likimas panašus į kitų: nacionalizuotas, jame įrengti butai, vėliau –nugriautas. 
Vasario 16-osios g. 25a pastatas. Čia buvo įsikūrusi privato T. Moigio ligoninė. Po nacionalizavimo pastatas, kaip ir kitos komplekso dalys, atiteko vidaus reikalų struktūroms. Kraštotyros muziejui perduotas tik 1993 m. Šiuo metu čia įkurtos muziejininkų darbo vietos, klasės edukacijoms. 
 
Muziejus turi kuo didžiuotis
Panevėžio kraštotyros muziejus daugiau nei per 90 metų laikotarpį savo rinkiniuose sukaupė per 108 tūkstančius eksponatų. Muziejus didžiuojasi jo pirmtakų, kūrėjų, entuziastų, tarp kurių minimi ir notaras Jonas Moigis, gamtininkas V. Straševičius, skulptoriai J. Zikaras, B. Bučas, V. Svirskis, darbais dievdirbių drožiniais, archeologijos, etnografijos, fotografijos, tautodailės rinkiniais. 
Šiandieną muziejaus veikla plati ir įvairi. Be tradicinių muziejinių darbų – ekspedicijų, ekspozicijų kūrimo, parodų rengimo, eksponatų kaupimo, muziejininkai organizuoja seminarus, konferencijas, festivalius, leidžia lankstinukus, katalogus, monografijas, rašo straipsnius, informuoja visuomenę apie muziejuje saugomas ar naujai įsigytas kultūros vertybes, įgyvendina įvairius projektus.

Rezervacija