-1724e630b90fdede3e6361af0c297f7f.jpg)
-200a75632b2ce536d58ccdc0fa6c050d.png)
Renginiai
KULTŪRINĖS PARALELĖS. II paralelė PANEVĖŽYS-LIUNENAS
Projekto paroda eksponuojama viešoje erdvėje – pačiame Panevėžio miesto centre, ant buvusio viešbučio sienų. Kūriniai jai atrinkti bendradarbiaujant su Liuneno miesto administracijos bei meno bendruomenės atstovais.
Ekspozicija, tai – devynių skirtingų Liuneno menininkų kūriniai, sudarantys bendrą visumą.
Ekspozicija, tai – devynių skirtingų Liuneno menininkų kūriniai, sudarantys bendrą visumą.
Paroda veiks iki 2020 m. kovo 30 d.
Šiuolaikinių technologijų dėka pasaulis tampa pernelyg mažas. Mes panašėjame, kultūros persipina, nyksta ribos. Tačiau, vis gi – esame unikalūs tuo, kuo skiriamės nuo kitų, kuo galime nustebinti ir, turėdami kažką savitą – dalintis.
Tęstinis projektas „Kultūrinės paralelės” – tiltas tarp Panevėžio ir miestų partnerių – tarp skirtingų šalių ir kultūrų. Kalbėdami meno kalba, kuriai nereikia vertėjų, galime pažinti vieni kitus, pamaitinti sielą ir praturtinti kasdienybę. Kultūrinių mainų pagalba galime matyti, girdėti, pajusti kitus ir parodyti save… O juk turime nemažai. Juk turime ką saugoti, puoselėti, dalintis.
Antroji paralelė – PANEVĖŽYS-LIUNENAS
Projekto paroda eksponuojama viešoje erdvėje – pačiame Panevėžio miesto centre, ant buvusio viešbučio fasado. Kūriniai atrinkti bendradarbiaujant su Liuneno miesto administracijos bei meno bendruomenės atstovais.
Ekspozicijoje devynių skirtingų Liuneno menininkų kūriniai, sudarantys bendrą visumą.
Parodos autoriai:
Annette Aprill-Manns
Dr. Bernhard Meyer
Jutta Arendes
Bärbel Sprzagala
Markus Wengrzik
Sigrid Geerlings-Schake
Heinz Brück
Sabine Klemp
Ralf Schückel
Idėjos autorius: ALBINAS VOLOŠKEVIČIUS
Organizatoriai: A GALERIJA
Partneriai: Panevėžio miesto savivaldybė, Liuneno miesto savivaldybė
Rėmėjai: Panevėžio miesto savivaldybė, AB Panevėžio statybos trestas
Indrės Stulgaitės-Kriukienės nuotrauka
Šiuolaikinių technologijų dėka pasaulis tampa pernelyg mažas. Mes panašėjame, kultūros persipina, nyksta ribos. Tačiau, vis gi – esame unikalūs tuo, kuo skiriamės nuo kitų, kuo galime nustebinti ir, turėdami kažką savitą – dalintis.
Tęstinis projektas „Kultūrinės paralelės” – tiltas tarp Panevėžio ir miestų partnerių – tarp skirtingų šalių ir kultūrų. Kalbėdami meno kalba, kuriai nereikia vertėjų, galime pažinti vieni kitus, pamaitinti sielą ir praturtinti kasdienybę. Kultūrinių mainų pagalba galime matyti, girdėti, pajusti kitus ir parodyti save… O juk turime nemažai. Juk turime ką saugoti, puoselėti, dalintis.
Antroji paralelė – PANEVĖŽYS-LIUNENAS
Projekto paroda eksponuojama viešoje erdvėje – pačiame Panevėžio miesto centre, ant buvusio viešbučio fasado. Kūriniai atrinkti bendradarbiaujant su Liuneno miesto administracijos bei meno bendruomenės atstovais.
Ekspozicijoje devynių skirtingų Liuneno menininkų kūriniai, sudarantys bendrą visumą.
Parodos autoriai:
Annette Aprill-Manns
Dr. Bernhard Meyer
Jutta Arendes
Bärbel Sprzagala
Markus Wengrzik
Sigrid Geerlings-Schake
Heinz Brück
Sabine Klemp
Ralf Schückel
Idėjos autorius: ALBINAS VOLOŠKEVIČIUS
Organizatoriai: A GALERIJA
Partneriai: Panevėžio miesto savivaldybė, Liuneno miesto savivaldybė
Rėmėjai: Panevėžio miesto savivaldybė, AB Panevėžio statybos trestas
Indrės Stulgaitės-Kriukienės nuotrauka
EGLĖS ZUBIENĖS fotografijų paroda DAILI DARNA
Parod veiks iki kovo 31 d.
Kaip gimė noras pamatyti Japoniją, o dabar – suruošti fotografijų parodą apie kelionės įspūdžius?
2019 m. pradžioje supratau, kad link manęs artėja egzistencinė krizė, kuri susijusi su būsimu mano gimtadieniu, todėl pasirūpinau, kad ji neištiktų – realizavau savo svajonę ir nuskridau į Japoniją, kuri tuo metu alsavo naujos eros, kurią pavadino „Daili darna“ (štai koks atsitiktinis bendrumas su A. Adleriu!) vardu, laukimu. Reivos laikotarpio pavadinimas buvo paimtas iš senovinės japonų knygos – prieš vieną tūkstantį ir du šimtus metų sudarytos japoniškų eilėraščių antologijos „Manyoshu“, simbolizuojančios Japonijos ypatingą viešąją kultūrą ir senas tradicijas. Žodis „Reiva“ („Daili darna“) minimas šios knygos dalyje, kurioje rašoma apie slyvų žiedus. Joje užsimenama, kad „kultūra užgimsta ir yra puoselėjama žmonių širdims dailiai buriantis draugėn“. Ir aš, vidinėje darnoje su savimi, išgyvenau bendrumo jausmą su nuostabia žydinčia šalimi.
Prieš kelionę atlikau daug namų darbų: skaičiau knygas, žiūrėjau filmus, galvojau, kad taip bus lengviau suprasti šalį. Ir taip, ir ne. Manau daug gali žinoti, bet norint pajausti vietovės sielą turi ten gyventi. Pasiėmiau tiek, kiek galėjau, nors norėjau daugiau. Manau, kad sugrįšiu, o Jums noriu parodyti mažą gabalėlį šalies, kurios gyventojai turi ypatingą bendrumo jausmą, kurį pajutau tik įžengusi ten. Gal ir nenuostabu, kad prieš 80 metų būtent Japonijos ambasadorius, Pasaulio tautų teisuolis Čiunė Sugihara išgelbėjo daugiau nei šešis tūkstančius gyvybių, o Lietuvos Respublikos seimas 2020 m. paskelbė jo metais. Prieš trisdešimt metų ir mes atgavome galimybę rinktis bei būti laisvais ir lygiaverčiais. Vien jau galimybė keliauti ir dalintis įspūdžiais – nereali dovana.
2019 m. pradžioje supratau, kad link manęs artėja egzistencinė krizė, kuri susijusi su būsimu mano gimtadieniu, todėl pasirūpinau, kad ji neištiktų – realizavau savo svajonę ir nuskridau į Japoniją, kuri tuo metu alsavo naujos eros, kurią pavadino „Daili darna“ (štai koks atsitiktinis bendrumas su A. Adleriu!) vardu, laukimu. Reivos laikotarpio pavadinimas buvo paimtas iš senovinės japonų knygos – prieš vieną tūkstantį ir du šimtus metų sudarytos japoniškų eilėraščių antologijos „Manyoshu“, simbolizuojančios Japonijos ypatingą viešąją kultūrą ir senas tradicijas. Žodis „Reiva“ („Daili darna“) minimas šios knygos dalyje, kurioje rašoma apie slyvų žiedus. Joje užsimenama, kad „kultūra užgimsta ir yra puoselėjama žmonių širdims dailiai buriantis draugėn“. Ir aš, vidinėje darnoje su savimi, išgyvenau bendrumo jausmą su nuostabia žydinčia šalimi.
Prieš kelionę atlikau daug namų darbų: skaičiau knygas, žiūrėjau filmus, galvojau, kad taip bus lengviau suprasti šalį. Ir taip, ir ne. Manau daug gali žinoti, bet norint pajausti vietovės sielą turi ten gyventi. Pasiėmiau tiek, kiek galėjau, nors norėjau daugiau. Manau, kad sugrįšiu, o Jums noriu parodyti mažą gabalėlį šalies, kurios gyventojai turi ypatingą bendrumo jausmą, kurį pajutau tik įžengusi ten. Gal ir nenuostabu, kad prieš 80 metų būtent Japonijos ambasadorius, Pasaulio tautų teisuolis Čiunė Sugihara išgelbėjo daugiau nei šešis tūkstančius gyvybių, o Lietuvos Respublikos seimas 2020 m. paskelbė jo metais. Prieš trisdešimt metų ir mes atgavome galimybę rinktis bei būti laisvais ir lygiaverčiais. Vien jau galimybė keliauti ir dalintis įspūdžiais – nereali dovana.
Ačiū.
