Panevėžys INFO
Liepa 2017
PATKPNŠS
     12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31      

Istorijos faktai leidžia teigti, kad pirmasis Panevėžio miesto antspaudas atsirado susikūrus mieste savivaldai. Visiškai aišku, kad iki XVIII a. pab. Panevėžys savivaldos teisių neturėjo, todėl negalėjo būti ir herbo. Visos prielaidos savivaldai įkurti susiklostė Ketverių metų seimo (1788–1792 m.) laikotarpiu. 1791–1792 m. dauguma pavietų centrų, kurie anksčiau savivaldos teisių ir herbo neturėjo, jas įkūrė.


Panevėžio, kaip ir kitų Lietuvos pavietų, vėliau – apskričių centrų, herbas per 200 metų buvo kelis kartus keistas, taisytas, uždraustas. Žinomi 3 rūšių Panevėžio miesto antspaudai, kurie buvo naudojami XIX a. pr. Pirmasis atsirado 1801 m. Antrasis pradėtas naudoti 1812 m., trečiasis – 1817 m. Neabejojama, kad visuose trijuose antspauduose po Rusijos imperijos dvigalviu ereliu, turėjusiu pabrėžti miesto priklausomybę šiai valstybei, buvo pavaizduotas senasis Panevėžio miesto herbas – plytinis ar akmeninis pastatas su trimis bokštais, vėliau – mūriniai vartai su trim bokšteliais (kuorais), už kurių matyti dar vienas galingas bokštas su rusiška P raide ant stogo – miesto pirmąja raide.

Po 1831 m. sukilimo senoji simbolika buvo išguita iš pavietų centrų antspaudų. Juose vienvaldiškai įsigalėjo dvigalvis erelis. Tik 1845 m. Nikolajus I savo ranka patvirtino naują Panevėžio apskrities herbą, kurio viršuje buvo pavaizduotas sidabrinis obeliskas mėlyname lauke ir ruda žagrė su plieniniu noragu sidabriniame lauke apačioje. Skydo papėdė – žaliai ruda.

Prasidėjus I pasauliniam karui ir žlugus Rusijos priespaudai, dauguma Lietuvos miestų nusikratė Rusijos imperijos diegtų simbolių ir sugrįžo prie savo istorinių herbų. 
Iš O. Maksimaitienės „Panevėžio miesto istorijos“ žinome, kad XX a. 2-ojo dešimtmečio pr. Panevėžio herbe buvo naudojami du simboliai viename herbinio skydo lauke. Viršuje – du sukryžiuoti pėdai, po jais – plūgas. Vėliau plūgo vietoje imta naudoti žagrę.

Miestų herbų panaudojimas pokario metais atsinaujino tik 1966 m., kai prie Kultūros ministerijos buvo įkurta Respublikinė heraldikos komisija. Panevėžio herbo etaloną buvo pasiūlyta padaryti dailininkui Arvydui Každailiui. Taip atsirado dar viena Panevėžio miesto herbo versija: viršutiniame raudoname lauke buvo pavaizduoti du sukryžiuoti balti linų pėdai, apatiniame mėlyname – baltas stilizuotas arklas. Vėliau šiuos simbolius, pakoregavus spalvas, nuspręsta palikti Panevėžio rajonui.

Dabartinis Panevėžio miesto herbas sukurtas atsižvelgiant į tarptautinę miestų istorinių herbų atkūrimo praktiką bei heraldikos reikalavimus. Herbui atkurti išsirinktas seniausias miesto herbas. Tam panaudota 1812 m. antspaudo, kaip geriausiai heraldiškai sutvarkyto, ikonografija: pavaizduoti dviejų aukštų vartai su įvažiavimo anga pirmame ir dviem langais antrame aukštuose. Virš vartų – trys bokšteliai (kuorai), už jų, per vidurį – galingas bokštas.
Kadangi herbo istorinės spalvos nežinomos, nuspręsta panaudoti Lietuvos miestų heraldikoje labiausiai paplitusias spalvas ir metalus: sidabrą (balta) ir raudoną spalvą, kaip pagalbinę – juodą. Dabartinis Panevėžio herbas – sidabriniame skydo lauke raudonų plytų pastatas, simbolizuojantis miesto vartus. Simbolį sugalvojo patys miestiečiai. Herbas Prezidento dekretu patvirtintas 1993 m. gegužės 11 d. Dabartinio miesto herbo etalono autorius – Arvydas Každailis.

Inf. www.panevezys.lt

« Atgal